Kiekvieno ciklo ratas -
bus man puošmena.
Ir nebijau aš būti per spalvinga,
nebijau priminti sau, kad
žėri, tviska, skamba ant mano kūno.
Spindėti, pasislėpus po žemei nusilenkusiais,
audrų atgaivintais uosiais,
vilioti laumžirgius, ūkauti virš ežerų.
Aidėti, vaidentis jų mėlynuose šešėliuose.
Būti reiveriu, laistyti vasaros lietų,
vasaros šeštą valandą, birželį.
Bus man puošmena
mano nuorūka, mano dainos.
-
