leliumai

Mano vasary sušalusios rankos

Groja tavo kūnu, kol aš akla, kol nematau

Leliumai

Mano nedrąsiausias žodis

Vis dar nedainuoja

Leliumai

Tavo kalavijui pasipiršę delnai

Muzikuoja mano kūnu, kol tu kurčias, kol negirdi

Leliumai

Tavo vienintelis žodis

O aš.. Aš viską..

Leliumai

-

vojažas

Keliu-viršūnėm-keliu,

nušoktais Driadžių pėdom,

gabenau aš marmurinę širdį.

Paguldžiau į spaliais klotą,

giesme aidinčią krūtinę..

Keliu-viršūnėm-keliu

ėjau aš nešdama tas dienas

ir nuklydau

pametus akmeninę ją

gyvenimo šlaituos.

-

Dramblių karma

Pragiedojusiame pavasary,

Lyg kavos apturėjusiam vėsiam ryte,

Nauja liepsna mano laužą okupavo.

Lyg iš kito kranto,

Gal truputį toliau -

Kito miško ar žemyno -

Atlydėta buvo ji su..taktais.

Su akordais, su tercijom, smuiko raktu užburta!

Ir žinau, kad būsiu čia, prie tos ugnies,

Šalia,

Dainuosiu į šviesos ritmą spontanišku žodžiu,

Amžiais nešiotu jausmu.. Savuoju balsu.

Sutemus-paminėsiu tave ir brūkštelsiu per stygą,

Per pagoniškąją rasą-juk neturiu, kas būsi Tu,

Pasislėpęs mano prakartėlėj,

Įžiebęs mano naktis?

-