thoughts

senai ir besireiškiau čia nepoetiškai. vat ir atėjo noras..

kaip vis dėlto gyvenime viskas vinguriuoja. kaip viskas neramu, jokios taikos ar ramybės jokiame fronte.. visur chaosas. nesakau, jog tai blogai, bet visą laiką būti išmušamam iš ritmo, iš takto..vargina. velniškai vargina.

kas dieną prisimenu tas skrajojančias dienas, tas naktis, kai viskas buvo šviesu, tyra, kai buvo gera.. šiandien jos vis gilėja mano šuliny, vis nauja sauja vandens jas skandina gilyn. o šiandien? šiandien viskas virpa, it lapas, purtomas rugsėjo vėjų. kažin, kuomet nuskris?..

pasiilgau prisilietimų. pasiilgau susikibusių rankų, rankų ant liemens, pasiilgau rankų.. akių! ilgiuos jausmo, kai jauties tarsi laikydamasis už medžio ant prarajos krašto. ramybė aplink, nes tu laikais, tu stovi ir nekrenti. aplink ošia, kvepia.. dabar tiesiog sėdžiu ant krašto ir spėlioju, kada gi nubyrės smėlis.

na ir pasimetus merga aš.

tik jausmas, kad viskas išeis į gerą vis dar neapleido. aš lauksiu. ir laukdama mylėsiu.

-

Sheezzanova-Elegantiškai Snigo.mpthree

-

suokimas

tu mano baltarankė paguoda -

vejanti ligi plačiųjų skliautų,

neleidžianti grėsmingai ošti.

tu mano akys šlamančioj sutemoje -

viliojančios link altorių,

glostomos aklumo ir žiburių.

tu mano samanotas kelias -

taurus ir išmintingas

it niekieno nepraeitas,

tu mano vienas.

-

kas tikra

pati nukirtau savo rankas jums -

nepykit

už juodas panages-aš bandžiau iškrapštyti juos iš po akmeninių antkapių.

atleiskit

už randuotą odą-aš nusideginau, nes jie jau smilko pačiam pragare.

dovanokit

už eilėmis pavirtusias delnų linijas-aš tik užrašiau jūsų gyvenimą į svečių knygą.

-

kaip jie lyja

Slapčia

it užsimezga būvimo gijos

Netikėtai

negu keičias tąsa ar atkarpa

Prasideda Lietūs

Vėsus

kaip Hamleto paminklas

Gaivus

lyg atogrąžose pravertas langas

Iš debesies šliūkšteli jis nuginkluotas

Rankos

glostė, sėmė tą vandenį iš balų

Lūpos

skaitė, suokė: kaip jie lyja-taip suprask

-