Šis savaitgalis buvo neįtikėtinas. Visomis prasmėmis.
Šeštadienio rytą atsikėliau apie devintą valandą ryto, prisėdau prie kompiuterio papusryčiavus ir nusprendžiau pradėti daryt N.D., tik staiga-skambutis iš nežinomo nr. Na ką-pakeliu:
-Alio?
-Labas. Čia Rūta skambina, prezidentė VUG.
-Oo, labas, nustebinai čia :-D
-Atsiprašau, jei sutrukdžiau :-D yra reikalas.. Gali padėt ar užsiėmus?
-Šiaip dabar tai neturiu ką veikt, bet šiandienai planų yra. Pasakok, gal padėsiu.
-Žygis sakė, kad kuri eiles. Galėtum sukurt eiliuotą sveikinimą šimtadienio proga? Pasakysiu apie ką ir ką reiktų paminėt..
- Skundikas TT___TT ok, būsiu kažkur greičiau nei už valandos.
Štai prabėga keturiasdešimt trys minutės ir Kamila jau mokykloj su dar trim VUG'iečiais. Smagiai praleidom dvi valandas kurdamos kvietimą, padeginom popierių, papaišėm..ir gavau dar darbo. :-| Na nieko, smagu pagelbėti saviškiams.
Lėkte lėkiau namo-juk Žilvio gimtadienis, o per Rūta nei nusipraust, nei dovanos supakuot nespėjau.. Žaibo greičiu ruošiaus. Maniau, kad pavėluosiu į autiką, kuris važiavo gal pusvalandis kelio nuo manęs, tad nešdama kokius penkis kg (ar daugiau) ant pečių, skaudančiomis kojomis, kai žiauriai slidu ir šlapia variau visom jėgom į kalną, kai pasirodo..kad apsirikau dešimčia minučių. DAMN. Na svarbiausia, kad spėjau.
Su Agnyte įlipom į autobusą, kur jau antroj stotelėj mums kompaniją papildė ir Teklė. Apie gimtadienį papasakot neįmanoma, tikrai..tokio gero laiko dar nesu turėjus. Pirmą kartą gyvenime laikas bego šitaip greitai, nespėjau atsibūti su visais. Nespėjau pastebėti, kaip Agnytė su Kaziu susidė
jo, kaip Žilvis su Gabriele susipyko..vienintelis dalykas, kuris man trukdė, tai TIE DU, kur vietoj deguonies laižėsi (tiesiogine ta žodžio prasme). Vienu žodžiu, vakaras buvo nepakartojamas. Kaip visad Kamila liko vienintelė nemiegojusi per naktį.
Na už tai gavo milžinišką dozę kaifo rūkydama balkone per saulėtekį ir gerdama saldžią kavą.. (kai trūko tik vienos svarbios..detalės?).
Grįžus namo visu greičiu persirengiau, pavalgiau ir išlėkiau pas Santaną pasiskolint USB. Tuomet į iki'uką, kur pakeliui susidraugavau su bomžu. Grižus namo pasiėmiau daiktus ir išlėkiau į stotelę (autobusas-17.35h), nes teko skubėt į fotografų susibūrimą (pirmąjį). Stotelėj vėlavo autas, bet tą
nerimą dėl vėlavimo užpildė smagus pokalbis su kitu bomžu (one more friend this day). Andžejui teko išvažiuot pirmesniam, o po akimirkos pasirodė ir mano autobusas. Į vietą atvykau laiku..Pasitiko mane šilti Mariaus ir Olego žvilgsniai bei šypsenos. Užėjus pas Marių namo-dar staigmena..Toras ir Čika-du jo (ir Editos) šunys-labradoras bei jorkšyras. Tiesą sakant abu buvo labai mieli, nors pastarasis (terjeras) man kelia šleikštulį.. Su Gintaru juokavom, kad Čika yra katė :-D Kiek pavėlavęs atėjo ir Antanas. Kiek nejaukiai pasijaučiau, kad tarp keturių vyrų esu jauniausia..bet kartu ir geriausia :-D kaip gera
buvo girdėti, kai be perstojo liaupsino mano darbus, idėjas ir žinias ne tik pats profesionalas, bet ir kolegos (kokia aš pasikėlus.. X-D). Kiek pakalbėję apie techinką, perėjom prie idėjų ir tuomet-prie jų įgyvendinimo. Kadangi Marius gyvena medicinos studentų bendrabučiuose-turi teisę eiti į rūsius, kur puiki vieta fotografuoti. Ten penkiese ir nuėjom. Dar smagiai šnektelėjom, pafotkinom ir pasifotkinom, o tuomet grįžę namo visi kartu redagavom geriausią nuotrauką. Dar išgėrėm kavos, vyno ir vykome kas sau. Olegas pavežė mane iki pat namų, ah, kaip gerai :-D nes nemiegojau jau (:pasižiūri į laikrodį:) 25h..maniau nulūšiu eidama :-D
Namo parėjau apie dešimtą. Visas savaitgalis buvo toks užimtas..ir tai mane padarė laiminga. Dabar einu nusiprausti ir miegot, ryt būtina nueit į antrą-ketvirtą pamokas. O tuomet namo ir vėl miegot.. :-))
Saldžių, mielieji.
