mano maldaknygėse

Valentino dieną švenčiau gimtadienį. Lyg ir niekam netrukdė (na, bent niekas nesiskundė ir neteko keist planų mano "dėka")..taigi. Susirinko pradžiai penkiolika žmonių-Edgaras, Teklė, Žygis, Živilė, Žilvinas, Rūta, Paulius, Agnytė, Kazys, Santana, Andrius, Dovilė, Gedas, Vincenta ir Danas (pastarieji du po kelių valandų pasišalino). Na, jei nesigilinant į smulkmenas..viskas buvo tikrai gerai. Patyriau be galo mielų akimirkų, nemaniau, kad kai kuriems žmonėms šitaip rūpiu. Kažkas ten viduj cakstelėjo, gal pajudėjo iš vietos? Kažkas pasikeitė many..platesnis bromas mano širdies link pasidarė. Erdvesnis. Daugiau Jūsų tilps pasislėpt nuo įvairiausių "pikto" lietaus rūšių (cha, kvailai skamba). Nekalbu apie tai, kaip buvo linksma. Džiugiausia, kad visiems patiko, tas man labiausiai ir paglostė širdį.

Alus, muzika, juokas, šokiai, kava, cigaretės ir kortos visą naktį-visą tai lydėjome mes, tokie nuogi ir primityvūs-tokie natūralus ir savi. Kokie esame.

Žinoma, kaip nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, taip ir nėra to gero, kas neišeitų į blogą.. Nekaltinu nieko, tiesiog tokia ilga ir naši diena vargu ar turėjo baigtis šitaip. Bent jau to žvaigždės nepažadėjo man (atsiprašau, kad šiąnakt neteko jūsų aplankyti, sesės).

-

Nežinau kam aš tai sakau-nors niekas ir negirdi, gera pagimdyti tą jausmą, kuris tavy tūno: aš noriu vėl įsimylėti. Aš noriu pasidovanoti, noriu vėl būti reikalinga. Noriu, kad mane vėl lygintų su gražiais rytais, su kava, noriu girdėti švelnius žodžius..ir pati juos dovanoti. Nesu prekė, bet nejaugi tai, ką siūlau-iš tikro taip nepraktiška? Ar tiesiog atrodo..per brangu?

-

taip arti žemuogių kvapo

Aš turėjau gimti, kai prasidėjo revoliucija,

kai sereikiškių parke milicija gaudė hipius ir kirpo jų plaukus.

iš praeities

-

i used to draw tattoos and i like voyage

Mąstau, kaip noriu vasaros, bet..ji man primins tave. Juk vasarą ir susitikom, vasarą tapom vienas kito. Vasarą patyrėm tiek daug, radom, dalinomės ir netekom..

Pameni, kaip pasakodavai man apie jonvabalius? Tuomet dar nebuvau tokių mačius. Ir vieną naktį miške tu man jį atnešei, tokią mažytę kibirkštėlę šiltą vasaros naktį..tąnakt nemiegojau, o tu net nepastebėjai. Prie tavęs man sunku būdavo užmigt, visą naktį praleisdavau šalia - žiūrėdavau į tave miegantį, glostydavau tavo veidą, rankas..tik paryčiais, kai saulė imdavo kilt, aš užsimerkdavau bandydama apsimest, kad miegu. Ar pameni mūsų naktis? Ar visad jas prisiminsi?

Na ir kas, kad dabar turi kitą. Kažkur giliai visad jaučiau, kad ateis tokia diena, kai rasi ją. Ne todėl, kad nebemylėsi manęs ar aš tave įskaudinsiu, tiesiog..tu toks. Tau reikia visiškos laisvės, o aš norėjau, kad savo laisve dalintumeis su manimi. Žinau, kad naktimis tau sunkiau užmigti, nes jauti, ką tau padariau. Tu jauti, ko netekai, ko atsisakei, bet tu negrįši. Tu mano laukinis paukštis-ištikimas širdimi, o tavo kūnas atsidavęs dangui.

Aš tave myliu, Pauliau. Palankaus tau vėjo padangėse. Aš visad stebiu dangų naktimis, kuriame vis dar žiba mūsų žvaigždė.

-

Vasario langai.

Niekada nebuvo taip sunku pripažinti, kad toks skausmingas žingsnis nuves mane toliau, patrauks nuo klystkelių ir apšvies pačios grįstą kelią.

-

"..Šiąnakt ir visados vėliau -

Jausi, ką tau padariau."

-